Virginijus, 9 metai Girteka Logistics

Būk užsispyręs, nusibrėžk tikslą ir jį pasiek, Girteka Logistics suteikia visas galimybes, tik turi norėti jomis pasinaudoti.

Pristatome Virginijaus sėkmės istoriją. Savo karjerą Girteka Logistics jis pradėjo iškart po mokslų 2007 metais, o dabar jau yra atsakingas už pardavimų skyrių Termoreguliuojamų krovinių departamente.
 
Virginijau, standartinis klausimas kokią specialybę studijavai ir kodėl pasirinkai Girteka Logistics?
 
Studijavau VTVK Marketingo vadybą, o 2007 metais reikėjo atlikti praktiką. Taigi pasiruošiau savo gyvenimo aprašymą ir išsiunčiau į visas įmones, kurias tik žinojau. Vos gavęs pasiūlymą, iškart sutikau. Ne, tas pasiūlymas buvo ne iš Girtekos. Tačiau po kelių savaičių sulaukiau skambučio ir iš šios įmonės. Pokalbis buvo tikrai įsimintinas. Susitikimo su personalo specialiste metu į kabinetą užėjo būsimas vadovas. Paklausinėjo visokių techninių dalykų ir iškart sulaukiau klausimo – ar noriu čia dirbti ir kada galėčiau pradėti. Tai man buvo labai malonus ir nuostabus šokas, tikrai nežinau, kam dar yra taip pasisekę, kad pasiūlytų įdarbinti jau pokalbio metu. Taigi, atsakiau įmonei, kurioje atlikau praktiką, ir nedelsdamas perėjau į Girteką. Kodėl? Nes jau tada tai buvo didelė įmonė, turinti dideles perspektyvas. Kolektyvas jaunas, ambicingas, energingas. Ko daugiau norėti? Nerealu dirbti tokioje aplinkoje, kur tave vertina, išklauso idėjas ir tu tikrai gali kažką keisti, įgyvendinti, realizuoti save.
                     
Kokios buvo tavo pirmosios dienos Girteka Logistics?
 
Nemeluosiu, tikrai labai sunkios. Nebuvau pratęs prie „open office“ šurmulio, tokios gausybės žmonių. Ir, žinoma, prie „Axaptos“. Tai atrodė kažkoks nesuprantamas „įrenginys“. Tuo metu žengėme pirmuosius žingsnius naudodamiesi šia programa, nes prieš tai jos funkcijas atlikdavo žmonės (Axaptininkai), kurie krovinio duomenis suvesdavo į programą (juokiasi). Juokinga, bet taip buvo. Tačiau kolegos buvo draugiški, viską aiškino (ir jei reikėjo – kartojo). Tai tikrai padėjo „įsivažiuoti“ į darbus.
 
Tavo karjera labai įspūdinga kas padėjo lipti laipteliais aukštyn?
 
Pirmieji karjeros pasiekimai priklausė tik nuo manęs paties. Iš pradžių lipti tais laipteliais tikrai nėra itin sunku. Gauni planus, įgyvendini juos ir viršiji – tai tikrai sėkmės garantas. Reikia daryti bent keliais procentais daugiau nei aplinkiniai.
Sunkiau pasidaro, kai jau turi savo komandą ir tavo sėkmė priklauso nuo komandos sėkmės. Tada pradėjau mokytis motyvacijos technikų, teisingų tikslų kėlimo bei bendrauti su savo žmonėmis. Manau, norint būti vadovu, kuriam sekasi, reikia būti lyderiu – kovoti už savo žmones, padėti jiems ir juos auginti, nes jiems augant augi ir pats.
 
Ką patartum kitiems, mūsų įmonių grupėje tik pradėjusiems dirbti žmonėms?
 
Būti užsispyrusiems, nusibrėžti tikslą ir daryti viską iki galo. Kaip toje patarlėje „Nemesk kelio dėl takelio“.
 
Kas sunkiausia yra tavo kasdieniame darbe ir kaip su tuo kovoji?
 

Sunkiausia yra motyvuoti pavaldinius siekti ne tik savo tikslo, bet ir bendrų įmonės tikslų. Nes kartais tie trumpalaikiai tikslai išmuša iš vėžių ir būna priimami sprendimai, kurie tą dieną gal ir yra naudingi, tačiau kelerių metų perspektyvoje – nelabai. Todėl stengiuosi mokyti savo komandą žiūrėti plačiai ir giliai.
 
Kas, tavo nuomone, yra svarbiausia dirbant Girteka Logistics?
 
Svarbiausia yra tikėti šia šeima. Taip, man Girteka yra šeima. Žinau, kad tik pasitikėjimas ir pagarba vienas kitam duos gerus rezultatus. Vis dėlto darbas yra mūsų antrieji namai, kur mes praleidžiame didžiąją dalį savo dienos. Kolegos yra šeimos nariai, todėl jei pradedi pyktis su jais, neigiami jausmai keliauja namo. Todėl, mano nuomone, yra svarbiausia „gyventi draugiškai“ (taip sakydavo vieno animacinio filmuko veikėjas Katinas Leopoldas).
 
Gal per savo karjerą pameni kokių nors smagių nutikimų, kuriais galėtum pasidalinti?
 
Nutikimų, kurie yra verti visos istorijos, tikrai begalės. Man dėl to ir patinka dirbti Girteka Logistics, kad čia kiekviena diena – vis naujas nuotykis. Niekada nebūna nuobodu. O vienas iš įsimintinesnių buvo, kai reikėjo iš sandėlių vienu metu išleisti labai daug mašinų. Žinoma, kiekvienai jų reikėjo suruošti atskirus dokumentus. Tuo metu dar neturėjome jokių automatinių sistemų, tai bijodamas susimaišyti viso biuro grindis nuklojau dokumentais ir dėliojau pagal mašinas.