​Kitoks požiūris į darbų saugą!

Požiūris į darbų saugą Lietuvoje dažniausiai prasideda ir baigiasi suvokimu, jog tai – kažkas itin nuobodaus. Tai vienas iš dalykų, kuriuos galima prilyginti pasakų būtybėms – visi bent kartą apie tai girdėjo, bet niekada nėra matę. Tenka pripažinti, jog darbų sauga įmonėse vis dar labai dažnai reikalinga tik pačiam darbų saugos specialistui.
 
„Prieš penkerius metus turėjau galimybę savo žinias tobulinti Skandinavijoje (Švedija, Norvegija, Danija). Esminis skirtumas tarp mūsų šalių, kuris man tuo metu buvo ganėtinai naujas, – šiame regione darbų sauga jau seniai yra tapusi savaime suprantamu dalyku. Kaip sniegas per skandinaviškas Kalėdas. Ir tai nėra tik dar vienas įrankis „nubausti“ darbuotoją ar darbdavį. Siekiama, kad darbų sauga būtų suprantama ir patogi visiems: tiek darbuotojams, tiek darbdaviams“, – pasakoja Jolita Gerojimė, Girteka Logistics personalo administravimo skyriaus vadovė.
 
Didžiausia darbų saugos specialistų klaida Lietuvoje yra ta, kad jie viską bando daryti vadovaudamiesi tokiomis pačiomis taisyklėmis kaip... prieš 20 ar net 30 metų. Nuobodžios, nesuprantamų sąvokų prigrūstos keliasdešimties lapų instrukcijos, ištraukos iš įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuos supranta tik tas, kas jas parašė. Todėl prieš kelis mėnesius Jolita pasiryžo paversti darbų saugos mokymus motyvacine priemone darbuotojams.
 
„Ar sulankstytum origamį tik iš parašytos instrukcijos, niekada nematęs galutinės formos? O ar jungdamas technikos prietaisą į elektros tinklą išsamiai perskaitai jo instrukciją nuo pirmo iki paskutinio lapo? Jei į bent vieną klausimą atsakei neigiamai – supranti, kad laikas kažką keisti“, – teigia Jolita Gerojimė.
 
Jaunoji karta moko mus į viską pažvelgti per kiek kitokią prizmę. „Youtube“ filmukai, socialiniai tinklai „Instagram“ ar „Facebook“ – įprasti ne tik Y kartos, bet neretai jau ir vyresniosios kartos darbo ir laisvalaikio įrankiai. Tai kodėl šių elementarių priemonių nepabandžius pritaikyti ir darbų saugos mokymams?
 
Juk mes visi labai skirtingai priimame ir įsimename informaciją. Vieniems ją reikia perskaityti, kitiems – geriau išgirsti ar pamatyti. Būtent todėl mišrūs darbo įrankiai yra pats geriausias informacijos sklaidos būdas.
 
 „Atsiminkite savo studijų metus. Juk visi turėjome dėstytojų, kurie visą paskaitą tiesiog skaitydavo vadovėlį. Būdavo išties nuobodu, o ir atmintyje iš to dalyko nedaug kas išliko. Tačiau jei mokymai būtų štai tokie – vietoj nuobodžios lėktuvo dalių instrukcijos pamatytumėte tikrą lėktuvą su jo išorėje sužymėtomis dalimis ir net keliais juokeliais?


O dabar prisiminkite instrukcijas, kurias kiekvienam bent kartą kur nors įsidarbinusiam naujam darbuotojui paduodavo personalo skyriaus darbuotojai. Ar prisimenate nors vieną? Ar prisimenate, ką skaitėte, ar tuo metu labiau jaudinotės dėl pirmosios dienos darbe?“ – klausinėja Jolita Gerojimė.     
    
 

Instrukciją, kaip suteikti pirmąją pagalbą, galima pateikti kaip ilgą, oficialiai suformatuotą, pagal medikų ir darbo inspekcijos rekomendacijas parengtą tekstą, tačiau galima pasirinkti ir kitą būdą – vizualiai patrauklų, trumpą ir aiškų tekstą derinamą su vaizdu.


Juk instrukcija gali atrodyti štai taip:                            Arba taip:

        
 

Be jokios abejonės, vizuali prezentacija tikrai geriau nei tik žodinis aprašymas. „Kartais per darbų saugos mokymus surežisuoju, kad darbuotojas nualpo. Va tada ir paaiškėja, kas klausėsi, o kas nosį krapštė“, – teigia Jolita Gerojimė.
 
Pagrindinis iššūkis – įrodyti, kad darbų sauga yra ne tik darbe vartojama sąvoka ar darbdavio reikalas, bet ir darbuotojo, žmogaus esminė pareiga, kurią gali tekti atlikti susiklosčius tam tikrai gyvenimiškai situacijai. „Mokymų metu darbuotojams paaiškinu, kad pavadinimo „darbų sauga“ nereikia suprasti pažodžiui, visada mokymuose pasitelkiu savo asmeninę patirtį, t. y. pasakoju, kaip gesinau degantį namo stogą, kaip tvarsčiau tėtei perpjautą kaklą, pasidalinu savo pačios tos akimirkos jausmais. Visada rodau vaizdinę medžiagą iš darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų ar visiems gerai žinomų, žiniasklaidos nušviestų įvykių. Man labai patinka sena gera lietuviška patarlė „geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“, – su šypsena pasakoja Jolita.
 
 
Mes jau neįsivaizduojame savo gyvenimo be telefonų, įvairių programėlių, tai kodėl vis dar pačią svarbiausią gyvenimišką pamoką brukame kaip neįdomią, beletristinių žodžių prigrūstą rašliavą. „Mačiau ir vis dar matau daug nuostabių, protingų darbų saugos specialistų, bijančių perlipti per savo įsitikinimus ar nusistovėjusias nuostatas ir pradėti kažką, kas iš esmės pakeistų požiūrį į darbų saugą. Bijodami mes nesumažinsime mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, neišmokysime saugiai vairuoti transporto priemonės ar suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Taip tik tempiame laiką nuo vieno atsitikimo iki kito. Ateina laikas, kai reikia pasakyti sau – aš tai galiu ir aš tai padarysiu“, – apibendrina Jolita Gerojimė.